Ženklas, pasislėpęs tarp eilučių.
Stiklių g. 4 – vienas iš tų Vilniaus senamiesčio adresų, kuriuose miestas atsiveria ne iš gatvės, o nusileidus žemyn. Už ramaus kiemo slepiasi skliautuoti rūsiai, plytų nišos, seni praėjimai ir keli šimtmečiai miesto sluoksnių. Ši vieta siejama su Vilniaus spaudos, rašto ir metraštininkystės atmintimi – pasauliu, kuriame žinia turėjo būti ne tik parašyta, bet ir perduota toliau.
Misijos siužetas prasideda nuo vieno spaudos lapo fragmento. Iš pirmo žvilgsnio tai tik sena korektūra, tačiau tarp eilučių atsiranda raidė, kurios neturėjo būti. Ji keičia sakinio prasmę, išduoda paslėptą ženklą ir veda į rūsio nišose likusius pėdsakus: puslapių sekas, spaustuvininko pastabas, klaidingus atspaudus, užuominas ir nutylėtą istorijos dalį.
Tai nėra ekskursija po seną rūsį ir ne pasakojimas su gidu. Dalyviai patys tampa tyrėjais: lygina fragmentus, ieško neatitikimų, seka ženklus, klausosi garso įrašų ir per užduotis atkuria, kas turėjo būti išspausdinta, o kas – paslėpta. Misijos siužetas fikcinis, tačiau erdvė, jos atmosfera ir ją supantys miesto istorijos sluoksniai – tikri.